Lytinis švietimas namuose: kodėl tėvams baisu kalbėti apie seksą ir kaip įveikti šį barjerą?
Kalbėti su vaikais apie seksą nėra paprasta net ir šiais laikais. Net patiems moderniausiems, plačių pažiūrų tėvams kartais stringa balsas, kai mažylis užduoda tą klausimą, arba kai paauglys numeta dviprasmišką repliką. Jūs nesate vieni – tai visiškai normali reakcija. Tačiau kodėl taip nutinka ir kaip paversti šią baimę pasitikėjimu?
Šiame straipsnyje gilinamės į psichologines tėvų nerimo priežastis ir pateikiame praktinius patarimus, kaip lytinį švietimą paversti natūralia šeimos pokalbių dalimi.
Kodėl mums kyla noras nutilti? 4 pagrindinės priežastys
Suprasti savo baimę – pirmas žingsnis jos įveikimo link. Dažniausiai mus stabdo ne žinių trūkumas, o giliai įsišakniję emociniai blokai.
1. Gėda, perduodama iš kartos į kartą
Dauguma šiandieninių tėvų patys niekada negavo kokybiškos, atviros seksualinės edukacijos. Mūsų tėvų namuose tai dažnai buvo tabu tema – „nešvanki“, „draudžiama“ arba tiesiog ignoruojama. Natūralu, kad neturėdami teigiamo pavyzdžio, šiandien jaučiamės lyg eidami per minų lauką. Mes tiesiog neturime vidinio „scenarijaus“, kaip toks pokalbis turėtų atrodyti be gėdos jausmo.
2. Baimė pasakyti „per daug“ ir „per anksti“
Vienas dažniausių mitų – manymas, kad atviras pokalbis apie seksą „sugadins“ vaiką arba paskatins ankstyvą seksualinį smalsumą. Tėvai bijo atimti vaikišką nekaltumą.
Svarbu žinoti: Tyrimai rodo priešingai – žinios suteikia saugumą. Vaikai, kurie gauna atsakymus namuose, rečiau ieško informacijos abejotinuose šaltiniuose ir yra mažiau linkę į rizikingą elgesį paauglystėje.
3. Žodyno trūkumas: kaip tai pavadinti?
Dažnam suaugusiam atrodo, kad kalbėti apie kūną yra nepatogu, nes trūksta tinkamų žodžių. Gatvės žargonas skamba per grubiai, medicininiai terminai – per šaltai, o vaikiški eufemizmai (pvz., „pypukai“) klaidina. Šis terminologijos pasimetimas sukelia įtampą, todėl pokalbiai tampa fragmentiški arba tėvai pasirenka tylą.
4. Perfekcionizmas ir nerimas suklysti
Noras viską paaiškinti „teisingai“ kartais paralyžiuoja. Tėvai bijo, kad nemokės atsakyti į sudėtingą klausimą, pasirodys neišmanėliai arba netyčia suformuos neteisingą požiūrį.
Kaip padėti sau ir pradėti pokalbį?
Lytinis ugdymas nėra vienas didelis, baisus pokalbis (vadinamasis „The Talk“). Tai daugybė mažų, kasdienių situacijų. Štai kaip galite palengvinti šią užduotį sau:
- Atsakykite tik į tai, ko vaikas klausia. Jums nereikia išdėstyti visos biologijos enciklopedijos. Jei keturmetis klausia, iš kur atsiranda vaikai, jam nereikia pasakoti apie sueities mechaniką – užtenka pasakyti, kad jie auga mamos pilve.
- Vartokite tikslius kūno dalių pavadinimus. Mokykite vaikus (ir save) vadinti daiktus tikraisiais vardais: vulva, makštis, varpa, sėklidės. Tai pašalina gėdą ir suteikia vaikui įrankius ateityje aiškiai komunikuoti apie savo sveikatą ar ribas.
- Išnaudokite „mokomuosius momentus“. Jums nereikia sodinti vaiko prie stalo rimtam pokalbiui. Išnaudokite situacijas filme, reklamoje, gamtoje ar maudantis vonioje. Tai padeda temą nesureikšminti ir paversti ją kasdienybe.
- Svarbiausia – išlikti ramiems. Vaikai nuskaito jūsų emocijas. Jei raudonuosite ir mikčiosite, vaikas supras, kad tema yra „bloga“. Jei nežinote atsakymo, taip ir sakykite: „Geras klausimas, aš dabar nežinau tikslaus atsakymo, bet pasidomėsiu ir tau papasakosiu“.
Kodėl tai svarbu Erospot bendruomenei?
Atviri pokalbiai kuria saugų santykį, kuriame vaikas žino: į tėvus galima kreiptis su bet kokiu klausimu. Augindami vaikus, kurie nesigėdi savo kūno ir seksualumo, mes gydome ir savo pačių kompleksus. Sveikas požiūris į seksualumą prasideda nuo žodžių, kuriuos pasirenkame tarti garsiai.