„Mamyte, ką darot?“: Kodėl vaikams baisu girdėti besimylinčius tėvus ir kaip išsaugoti privatumą?
Tai vienas didžiausių tėvų košmarų: pačiame aistros įkarštyje išgirsti už durų tylius žingsnius arba pamatyti tarpduryje stovintį vaiką. Nors tokios situacijos dažnai tampa komedijų siužetais, realybėje jos kelia didelį stresą tiek tėvams, tiek vaikams.
Kodėl vaikams (net ir tiems, kurie jau žino, iš kur atsiranda vaikai) mintis apie tėvų seksą kelia siaubą, gėdą ar baimę? Ir kaip tėvams išlaikyti aistrą, netraumuojant atžalų?
Kodėl vaikai reaguoja taip audringai?
Vaiko reakcija – nuo ašarų mažame amžiuje iki „vemiančio“ veido paauglystėje – yra visiškai normali. Vaiko psichika turi tam tikrus saugiklius, kurie atskiria „tėvus“ nuo „seksualumo“.
1. Tėvai – saugumo, o ne erotikos simbolis
Vaikams tėvai pirmiausia yra globėjai, saugumo garantas. Psichologiškai vaikui sunku sujungti šias dvi roles: „mama, kuri kepa blynus“ ir „mama, kuri yra aistringa meilužė“. Kai vaikas susiduria su tėvų seksualumu, jo stabilus pasaulio vaizdas trumpam susvyruoja. Tai vadinamasis vaidmenų konfliktas.
2. Klaidingas garsų interpretavimas (Skausmas ar malonumas?)
Tai ypač aktualu mažesniems vaikams. Seksualinio akto garsai – dūsavimai, dejonės, sunkus kvėpavimas – vaikui gali skambėti kaip kančia ar kova.
Svarbu: Jei vaikas girdi, bet nemato, jo vaizduotė piešia baisiausius scenarijus. Jam gali atrodyti, kad tėčiui ar mamai skauda, kad vyksta imtynės ar smurtas. Tai sukelia natūralų norą „gelbėti“ tėvus arba bėgti slėptis.
3. Ribų pažeidimas ir „Fuu“ faktorius
Seksas yra maksimalaus privatumo zona. Vaikas tai jaučia instinktyviai. Girdėti garsus ar netyčia pamatyti aktą – tai tarsi įsibrovimas ten, kur jam ne vieta. Paaugliams ši tema dažnai sukelia atmetimo reakciją („fuu, šlykštu“). Tai sveikas psichologinis mechanizmas: bręstantis paauglys bando atsiskirti nuo tėvų, kurti savo seksualinį identitetą, todėl įsivaizduoti tėvus intymioje situacijoje jam yra tiesiog „nepakeliama“.
4. Šeimos emocinis fonas
Jei namuose tėvai dažnai pykstasi, vaikas gali būti itin jautrus bet kokiems garsams už miegamojo durų. Tokiu atveju intymūs garsai gali būti supainioti su konflikto tąsa, o tai tik didina vaiko nerimą ir nesaugumo jausmą.
Ką daryti tėvams? Praktinis gidas
Intymumas yra būtinas sveikai porai, o laiminga pora = laimingi vaikai. Todėl sprendimas „nebesimylėti, kol vaikai užaugs“ nėra išeitis. Štai kaip galite suvaldyti situaciją:
- Investuokite į privatumą (ne tik spyną). Spyna ant miegamojo durų yra būtina, tačiau to negana. Pagalvokite apie garso izoliaciją. Baltojo triukšmo aparatas, ventiliatorius ar tiesiog fone grojanti rami muzika gali puikiai užmaskuoti intymius garsus ir leisti jums atsipalaiduoti.
- Normalizuokite, bet brėžkite ribas. Jei vaikas netyčia užėjo, nepanikuokite ir nerėkite. Ramiai pasakykite: „Mes dabar norime pabūti dviese, prašau uždaryti duris“. Vėliau, ramioje aplinkoje, paaiškinkite: „Suaugusiems žmonėms kartais reikia laiko, kai jie būna tik dviese ir apsikabina kitaip nei vaikai. Tai yra privatu, todėl mūsų durys buvo uždarytos.“
- Nekurkite gėdos jausmo. Jūsų reakcija formuoja vaiko požiūrį. Jei jūs išsigąsite ir elgsitės taip, lyg darytumėte nusikaltimą, vaikas galvos, kad seksas yra blogis. Parodykite, kad tėvų artumas yra normalus dalykas, tiesiog jis skirtas tik tėvams.
- Atskirkite vaidmenis. Leiskite vaikui suprasti, kad jūs esate pora, o ne tik „tėtis ir mama“. Matydamas, kad tėvai apsikabina, pasibučiuoja (kasdieniškai) ar eina į pasimatymus, vaikas lengviau priims faktą, kad jūs turite ir savo asmeninį gyvenimą.
Išvada
Vaikų baimė ar nejaukumas girdint tėvus – tai signalas, kad jie saugo savo vaikišką pasaulį. Jūsų užduotis – gerbti jų erdvę, užtikrinant maksimalų privatumą savo miegamajame, tačiau kartu nedemonizuoti meilės.
Saugus užraktas ir gera muzika – geriausi tėvų draugai, leidžiantys Erospot klientams mėgautis malonumais be jokios įtampos.