Kodėl lovoje atsiranda rutina ir ką ji daro santykiams
Daug porų į rutiną įkrenta ne todėl, kad „nebemyli“, o todėl, kad gyvena kasdienį gyvenimą: darbas, vaikai, nuovargis, stresas. Kūnas dar nori artumo, bet galva jau nebe „ten“. Seksas tampa nuspėjamas. Iš pradžių tai atrodo patogu, bet laikui bėgant užmuša aistrą.
Kas nutinka, kai viskas visada vienodai:
- mažėja spontaniškumo;
- vienas partneris ima galvoti, kad kitam „užtenka ir taip“;
- atsiranda jausmas, kad seksas – ne dviejų žmonių žaidimas, o pareiga;
- pradeda silpti emocinis ryšys, nes intymumas yra viena iš vietų, kur pora gali jaustis „mes“, o ne tik „tėvai“, „verslo partneriai“, „bendrai gyvenantys“.
Svarbu suprasti: rutina savaime nėra blogis. Blogis – užsitęsęs sąstingis, kai abu jaučia, kad nieko naujo nebebus. Šitoje vietoje dažnai kyla įtampa, pasipiktinimas, pradeda kirbėti mintys „jam/jai neįdomu“. Ir čia yra geriausias taškas kalbėtis – ne tada, kai jau per vėlu.
Ką galima padaryti:
- įsivardinti, kad tai – ne vieno žmogaus „kaltė“, o santykių fazė;
- susitarti: „pabandom šį mėnesį įdėti truputį daugiau pastangų į artumą“;
- drąsiau kalbėti apie norus – nes jie keičiasi, bet poros dažnai apie tai nebekalba.